BIM iššūkių kasdienybė „ŽALI“ statybų aikštelėje

2017 08 24

Statinių projektavimas naudojant 3D technologiją BIM (Building Information Modeling) jau nėra naujiena. Nauja – statyti bei eksploatuoti statinius, pasitelkus tą patį 3D modelį. Tiesa, tokių statybų Lietuvoje beveik nevykdoma, todėl prekybos ir paslaugų centras „ŽALI“ – išskirtinis atvejis.

PPC „ŽALI“ statybų generalinis rangovas UAB „Eikos statyba” yra viena iš nedaugelio Lietuvos statybos bendrovių, realiai naudojanti BIM technologiją statybų procese. Įmonės projektų koordinatorius ir inžinierius Justinas Augustinas, kuruojantis BIM projektus, papasakojo plačiau apie praktinius BIM procesus, su kuriais šiandien susiduria Balsiuose. Pasak jo, sunkiausias darbas su BIM‘u prasideda ten, kur baigiasi 3D modelis, nes projektuojant pastatus erdvinis modeliavimas naudojamas jau seniai, o kaip brėžinys statyboms – tai jau visiškai nauja patirtis.

Pašalinamos projekto klaidos

Pagrindinis BIM modelio privalumas statybininko požiūriu, anot J. Augustino, yra galimybė aptikti ir pašalinti netinkamus pastato konstrukcijų ar komunikacijų susikirtimus dar brėžiniuose. Dirbant su įprastais 2D brėžiniais, nepageidaujami susikirtimai išryškėdavo tik statybų metu, neatitikimus tekdavo spręsti  statybvietėje ir juos šalinti vietoje. Pavyzdžiui, esant perdangų aukščio nesutapimams arba pastato komunikacijoms (vamzdynams, el. tinklams) susiduriant visai nelauktose vietose. Anksčiau tai buvo statybų kasdienybė, o dabar – itin retai pasitaikantis  reiškinys. Be to, pašalinti tokius susikirtimus dar projekte kainuoja nepalyginamai mažiau negu statybų aikštelėje, todėl darbai vyksta greičiau ir sklandžiau.

Brėžinyje daugiau informacijos

Norint remtis erdviniu BIM modeliu statybų eigoje, svarbu, kad jame būtų sukaupta papildoma ir labai svarbi informacija. Kaip sako „Eikos statyba” inžinierius, pirmiausia erdviniame brėžinyje reikia gerokai daugiau informacijos apie naudojamas medžiagas, jų kiekius ir savybes. Pavyzdžiui, būtina informacija apie medžiagų atsparumą lenkimui, gniuždymui, paviršiaus faktūrą – gebėjimą atspindėti šviesą ar sugerti garsą, kitas fizines savybes pagal poreikį. Taigi, toks išmanus brėžinys leidžia pamatyti, kokios tiksliai medžiagos yra parinktos ir reikalingos, taip pat jas iškart užsakyti bei valdyti kiekius.

Didėja darbų efektyvumas

„Eikos statyba“ su „ŽALI“ BIM projektu pradėjo dirbti visai neseniai – šių metų kovo mėnesį. Per trumpą laiką bendrovės žmonėms teko pasimokyti, kad darbas su BIM taptų efektyvus. J. Augustinas pabrėžė, kad pagrindinis iššūkis buvo suderinti kalendorinį statybų grafiką ir statybų projekto finansinius srautus realiu laiku. Naudodamiesi „ŽALI“ BIM modeliu, „Eikos statybos“ darbuotojai išmoko planuoti statybų laiko grafikus, medžiagų poreikį ir jų užsakymo kiekius, numatyti srautus, kartu taupyti vidinius resursus.

„Dabar visus atliktus darbus bei visas įplaukas matome kasdien realiu laiku. Tai be galo palengvina darbą mūsų įmonės projektų vadovams, nes jiems nebereikia kas mėnesį pildyti ataskaitų, kurias dabar galima suformuoti kelių mygtukų paspaudimu. Svarbiausia, kad ataskaitose matyti finansinės kreivės, kurios yra esminis įmonės veiklos rodiklis“, - džiaugėsi J. Augustinas.

Be to, projektų vadovas BIM modelyje gali pamatyti kiekvienos dienos statybų raidą: kaip projektas atrodo šiandien, palyginti su projekto užduotimi, nustatyti, ar darbai atliekami pagal grafiką. BIM  nepakeičia paties statybų valdymo proceso, bet efektyviai padeda pasiruošti statyboms, t.y. kuo tiksliausiai paskaičiuoti statybinių medžiagų kiekius  su minimaliomis paklaidomis. Naudojant tradicinius skaičiavimo metodus, tekdavo pridėti  rezervus nenumatytoms medžiagoms. Automatizuota darbuotojų kontrolė

Kol kas „ŽALI“ statybose dar netaikomi moderniausi technikos valdymo būdai kaip koordinačių sistema per GPS įrenginius, tačiau netrukus ketinama automatizuoti tiekėjų transporto kontrolę bei darbuotojų ir jų darbo laiko apskaitą statybų aikštelėje. Transporto judėjimo duomenys bus susieti su atvežamų medžiagų rūšimi ir kiekiu bei pateks į BIM modelį, kur bus apskaitomi kaip įplaukos arba sąnaudos. Darbuotojų darbo laiką automatiškai fiksuos personalo skyrius, o duomenys taip pat pateks į BIM modelį – finansine, darbo užmokesčio forma.

„Mūsų kaip generalinių statybos rangovų tikslas, dirbant su BIM modeliais, yra siekti, kad kuo daugiau subrangovų galėtų realiai naudotis BIM modeliu, nes kol kas, renkantis statybų partnerius, pasiūla yra itin ribota“, - pasakojo „Eikos statyba“ specialistas.

Ateityje, pastačius prekybos centrą „ŽALI“, laukia sudėtingiausia BIM įgyvendinimo stadija – pastato eksploatavimas. „Kiek žinau, Lietuvoje apskritai dar niekam nepavyko įgyvendinti pastato eksploatavimo, naudojantis BIM modeliu, nes tam reikia į modelį įkelti dar daugiau informacijos bei turėti eksploatacijos specialistus, kurie gebėtų naudotis BIM. Tikiuosi, kad „ŽALI“ projektas pralauš ledus ir šioje srityje“, - teigia J. Augustinas.